Šiaurės Lenkiją

Nuostabioji Pomeranija

Nuo galingos Oderio upės deltos vakaruose iki besikeičiančių Słowiński nacionalinio parko smėlio kopų rytuose, Lenkijos Pomeranija yra įvairaus kraštovaizdžio, nepaliestos dykumos ir kultūrinių įspūdžių vieta. Skaidrios mažos upės vingiuoja per didelius miškus ir plačius kalvotus kraštovaizdžius, milžiniškų ledynų liekanas, kurios paliko įspūdingas morenines sienas per paskutinį ledynmetį, vos prieš 20 000 metų. Atrodo, kad Baltijos jūros smėlio paplūdimiai be galo driekiasi pakrante, kur vėjas ir vanduo nuolat keičia kranto liniją. Natūralios lagūnos susiformavo už siaurų nerijų, sukurdamos turtingą augalų ir gyvūnų buveinę sausumoje bei vandenyje.

Gausybė laukinės gamtos ir turtinga istorija

Nors didžią dalį žemės įvairios tautos dirbo per šimtmečius, dažnai retai apgyvendintame regione išliko gausybė vaizdingos gamtos. Europiniai bizonai klaidžioja po miškus ir pievas, drovūs vilkai medžioja tamsiu paros metu, o didingi briedžiai priverčia manyti, kad tai vieta iš kito laiko. Mažesnės upės savo slėniuose teka daugiausia netrukdomos, kurdamos buveines ūdroms ir bebrams. Skaidriuose upeliuose taip pat galima stebėti gyvenimą po vandeniu, pradedant vėžiais ir baigiant nykstančiais unguriais. Toliau į pietus ledynmetis paliko kelis ežerų rajonus ir nepralaidžias pelkes, paukščių ir retų vabzdžių rojų. Turtingą regiono istoriją galima tyrinėti ne tik žaviuose miestuose ir pajūrio kurortuose, bet ir apleistuose senų vandens malūnų griuvėsiuose bei kitame valstiečių palikime, esančiame palei vingiuotas upes.

Lydimas Gamtos gido, dviračiu pasivažinėkite šiuo įvairialypiu kraštovaizdžiu, leiskitės kanoja ar baidare nedideliu upeliu, arba keliaudami pėsčiomis stebėkite laukinių gyvūnų pėdsakus bukų miškuose.