Vakarų Lietuvą

Vakarų Lietuvos regionas labiausiai žinomas savo smėlio kopomis ir paplūdimiais, tačiau, žvelgiant plačiau, jo krantus skalauja Baltijos jūra, Nemuno vandenys ir Kuršių marios. Keliaudami vos 100 km atstumu atrasite autentiško žvejų, laukininkų ir pelkininkų gyvenimo liekanas Mažojoje Lietuvoje, pasivaikščiosite senovinės jūros Litorina dugnu, ieškosite gintaro gabalėlių prie Olandų kepurės atodangos, įkopsite į žmogaus sukurtus piliakalnius ir stebėsite didžiulę paukščių migraciją Nemuno deltoje.

Smėlio juosta

„Šiaurės Sachara“ – taip vokiečių Nobelio premijos laureatas Tomas Mannas pavadino masyvias kopas netoli Nidos – žavingą žvejų kaimelį siauroje nerijoje tarp Kuršių marių ir Baltijos jūros. Geologiniu atžvilgiu Kuršių nerija yra viena ilga smėlio kopa, skirianti Kuršių marias nuo atviros jūros ir sujungianti Klaipėdą su Rusijos srities Kaliningradu tarsi siauras smėlio tiltas. Mažus jos kaimelius veikia sezoniškumas ir jūrinis klimatas, o vietinių tradicijų gausa ir istorija atspindi nesibaigiančią kovą su gamtos stichijomis.

2000 m. UNESCO paskelbė Kuršių neriją pasaulinio paveldo objektu kaip kultūrinį kraštovaizdį, tačiau Kuršių nerija svarbi ir laukinei faunai. Tai svarbi nykstančių rūšių, tokių kaip jūrinis erelis, juodkrūtis bėgikas ar lygutės buveinė. Bebrai ir ūdros apgyvendina marių pakraščius, o miškuose nuolat galite pastebėti briedžių. Mėgaukitės irstymusi baidarėmis link kopų mariomis, pasinerkite į ramų tradicinių žvejų kaimelių gyvenimo būdą arba leiskitės į ilgą pasivaikščiojimą po mėnulį primenančias kopas link jūros, gal pavyks gintaro, kurį audros gausiai išplauna į krantą. Apsilankyti šiame stulbinančiame regione visada verta, tačiau tik su Gamtos gidu atrasite šios vietos perlus.